viršninkas

vìršninkas (-nykas Vr, KŽ, An), -ė smob. (1) Š, NdŽ žr. 1 viršininkas: Piemuo arba jaučias vìršnykas K.Būg(Kp, Sl). Nieko neužgyvenau – matyt, ant senatvės reiks eit vìršnykais ganyt Sml. ^ Ko rėkoji kaip vìršnykas po mišką?! Sml.